NARA

Močiutė, tėtis ir aš baigėme tą pačią kaimo mokyklą. Greitai jos gali nebelikti

Kelmės rajone esančioje Pakražančio gimnazijoje mokosi 138 moksleiviai. Tačiau jų nuolat mažėja. Greitu metu mokykla gali tapti pagrindine, progimnazija, o galiausiai – išnykti. 
Šiandien vietos bendruomenėje – dvejopi jausmai. Vieni nemato savo ateities kaime, tad mokyklos uždarymas jų nepaliestų. Kiti nori puoselėti mokyklą, nes čia mokėsi kelios šeimos kartos, pradeda grįžti emigrantai ir kuriasi jaunos šeimos. 
Prieš trejus metus šią mokyklą baigusi Toma Andrulytė pasakoja, ką reiškia kaimui turėti gimnaziją. Tačiau tai ne tik istorija apie vieną mokyklą. Tai pasakojimas apie gyvenimą regione, kai mokykla lieka pagrindiniu kaimo gyventojų išsilavinimo ir kultūros židiniu. 

Language Shouldn’t Be a Curse, It Should Be a Blessing

As more and more migrants began to arrive in Lithuania, the shortage of translators became apparent. Translators from other parts of the European Union have been recruited in migrant accommodation centers to translate conversations between officials, social workers and the detainees. But in the evenings, when their working hours end and they leave home, untranslated conversations continue. Those who speak English remain responsible for ensuring that important things are translated and conversations are understood. Some of these translators are children like Hivi - a Kurdish 13 year old, who had been living in one of the detention centers with her parents for more than 6 months. 
Hear Hivi’s, Peri's and Salah's stories in this NARA audio documentary about people from different cultures meeting for the first time and their attempts to communicate.
See more photographs and more written information here: https://nara.lt/en/articles-en/language-shouldn-t-be-a-curse-it-should-be-a-blessing
Support our independent journalism: https://contribee.com/nara 

NARA tekstai. „Labai svarbu nepasiduoti bejėgystei.“ Interviu su profesore Danute Gailiene

Baltijos šalyse ir Lenkijoje ypač skaudžiai reaguojame į karą Ukrainoje, susitapatindami su ukrainiečiais ir pykdami dėl kitų valstybių abejingumo. Rusijos pradėtas karas Ukrainoje iš lietuvių istorinės atminties iškėlė kolektyvinę traumą dėl Sovietų Sąjungoje patirtų represijų ir okupacijos.
 
Vis dažniau savęs klausiame: o kas, jeigu toliau mūsų eilė? Kaip išbūti šioje karo realybėje ir nuolatinėje grėsmėje, nekenkiant sau bei geriausiai padedant ukrainiečiams? Apie tai – įgarsintas Neringos Rekašiūtės interviu su klinikinės psichologijos dėstytoja, kolektyvinių traumų tyrėja profesore Danute Gailiene.
 
Tekstą skaito Rasa Syminaitė.
 
Muzikos autorius Martynas Gailius.
 
Tekstas ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/labai-svarbu-nepasiduoti-bejegystei-interviu-su-profesore-danute-gailiene

Kaip sugrįžti į kūną? Pokalbis su kineziterapeute Vita Mozūraitiene

Mūsų tinklalaidžių pokalbiuose dažniausiai neriame į aktualijas, idėjas, istorijas – labiau liekame galvose ir pamąstymuose, pamiršdami kūnus, palikdami juos savieigai.
 
Šiandienos pokalbyje su kineziterapeute Vita Mozūraitiene kviečiame atkreipti dėmesį į kvėpavimą ir pojūčius kūne. „Dirbant vien tik su kūnu, jei žmogus neišeina iš proto, nejaučia savo emocijų, jam labai sunku padėti. Keista, kad vis dar atsiejame emocijas, protą ir kūną. Viską susiejus, žmonės jaustųsi daug geriau“, – sako Vita.
 
Anot jos, praradę kontaktą su kūnu, naudodami jį tik kaip įrankį, žmonės uždelsia ar nukėlinėja problemų sprendimą. O sugrįžę į kūną, atkūrę santykį su juo galėtų užbėgti toms problemoms už akių, anksčiau kreiptųsi į specialistus arba patys išmoktų, kaip sau padėti esamuoju momentu.
 
Papildoma informacija, nuorodos ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/kaip-sugrizti-i-kuna-pokalbis-su-kineziterapeute-vita-mozuraitiene
 
Palaikykite NARA žurnalistiką: https://contribee.com/nara 

Ann Cooper on the Annihilation of Russia’s Independent Media

Ann Cooper was the very first NPR correspondent in Moscow back in 1987. After the collapse of the Soviet Union, there were high hopes of establishing free, independent media in Russia. What went wrong?
We meet Ann at her apartment in New York on March 24. The conversation is led by Karolis Vyšniauskas.
Archival footage and additional links: https://nara.lt/en/articles-en/ann-cooper-on-the-annihilation-of-russia-s-independent-media
Support NARA: https://contribee.com/nara 

Karolis yra slidės, Vytenis yra akys

Karolis Verbliugevičius yra visiškai aklas kalnų slidininkas. Vytenis Makauskas yra jo treneris ir gidas čiuožiant.
Duetas treniruojasi, kad patektų į Paralimpines žiemos žaidynes. Lietuva šiose žaidynėse dalyvavo tik sykį, 1993 metais. Iki šiol niekas iš žiemos parasportininkų ten daugiau neišvyko. Bet prieš porą metų pasiryžimu ten grąžinti Lietuvos vėliavą užsidegė Karolis.
Karoliui dabar 45-eri metai. Jis nemato nuo tada, kai būdamas 19-kos pateko į automobilio avariją. Nors pirmieji metai tamsoje Karoliui buvo psichologiškai ypač sudėtingi, bet jis niekad nenuleido rankų, kad galėtų gyventi pilnavertišką gyvenimą.
Autorė – Martyna Šulskutė.
Papildoma informacija, nuorodos ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/karolis-yra-slides-vytenis-yra-akys
Palaikykite NARA žurnalistiką: https://contribee.com/nara 

Beveik 3000 migrantų vis dar uždaryti Lietuvoje. Ewa Wołkanowska neleidžia jų užmiršti

„Aš lojali žmogiškumui“, – NARA podkastui sako Ewa Wołkanowska-Kołodziej, apdovanota lietuvių ir lenkų žurnalistė, Gazeta Wyborcza bendradarbė. Nuo vasaros ji turi vieną tikslą: neleisti užmiršti Lietuvoje sulaikytų migrantų. Ji bendravo su maždaug šimtu iš jų. Šiame interviu Ewa dalinasi, ką sužinojo.
Vidaus reikalų ministerijos (VRM) duomenimis, šiuo metu penkiuose sulaikymo centruose – Kybartuose, Medininkuose, Pabradėje, Rukloje ir Naujininkuose – uždarytas 2781 žmogus, iš jų – 594 vaikai.
Su Ewa Wołkanowska-Kołodziej kalbasi Karolis Vyšniauskas. Interviu įrašytas kovo 15 d. Vilniuje.
Papildoma informacija, nuorodos ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/beveik-3000-migrantu-vis-dar-uzdaryti-lietuvoje-ewa-neleidzia-ju-uzmirsti

Oleg Šurajev: „Daugiau nebus taip, kaip buvo“

„Dabar paprastas laikas. Labai aišku, kas balta, kas juoda, jokių atspalvių nebeliko. Labai aišku, ką daryti“, – sako komikas Oleg Šurajev, šiuo metu visą savo laiką skiriantis pagalbai Ukrainai. 
 
Prieš metus įrašytame epizode su Olegu kalbėjome jo ofise, kur jis vilkėjo direktoriaus kostiumą ir pasakojo apie kūrybą, veiklos strategijas, vidinius virsmus. Šįkart susitikome Olego šeimos namuose Žirmūnuose, kur jo vaikystės kambaryje ilsėjosi iš Ukrainos neseniai parvežta močiutė Aleftina. Kaimynai gręžė sienas, o aplink siautė šuo Mažylis. 
 
Gimęs Kyjive, užaugęs Vilniuje, vasaras leisdavęs Rusijoje ir Ukrainoje, Olegos savyje talpina persipynusius visų šių šalių kontekstus. Svetainėje mamai ir močiutei pajungęs televizorių, kad jos galėtų nuolat žiūrėti naujienas, pats Olegas iš rankų nepaleidžia telefono – nuolat seka, kas vyksta Ukrainoje ir koordinuoja ką tik įkurto „Vienas k paramos fondo“ veiklas. Prieš metus kalbėjome apie apie būsenas, jausmus, idėjas, dabar – apie būtinybę susifokusuoti ir veikti.
 
„Visų žmonių pabaiga yra vienoda. Klausimas, kaip mes prie tos pabaigos prieinam? Ar tu priėjęs prie jos gerbsi save, ar ne – ir viskas. Aš supratau, kad jeigu aš dabar to nedarysiu, aš savęs negerbsiu, negalėsiu gyvent“, – dalinasi Olegas. 
 
Kviečiame išgirsti pokalbį ir pamatyti Olego bei jo močiutės Aleftinos fotografijas čia: https://nara.lt/lt/articles-lt/oleg-surajev-daugiau-nebus-taip-kaip-buvo
 

NARA iš Lvivo. Pokalbis su žurnalistais Deniu Vėju ir Tomu Valkausku

Prieš 10 dienų į Lenkijos ir Ukrainos pasienį išlydėjome du savo kolegas – Tomą Valkauską ir Denį Vėją. Jau keletą dienų jie yra Vakarų Ukrainoje ir ruošia žurnalistinius pasakojimus iš ten. Prieš daugiau nei dvi savaites Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, iš čia pabėgo jau daugiau nei 2,5 milijono žmonių, didžioji dalis – į Lenkiją, taip pat į kitas kaimynines šalis ir toliau. Vėlų kovo 11-osios vakarą NARA tinklalaidėje pasikalbėjome su Deniu ir Tomu apie tai, kokią situaciją jie mato pasienyje ir Vakarų Ukrainoje, taip pat apie jų sutiktų žmonių patirtis.
Epizodo autorė Indrė Kiršaitė.

Witnessing War Twice in Your 20s

There’s a saying that every generation has its war. But there are people who have to go through it twice, despite being in their 20s. In this episode we are talking with Ukrainians who experienced war in 2014 and are living through it again, in 2022. On February 24 Russia started a full-scale invasion of Ukraine, continuing its efforts to gain control over the country.
Authors: Indrė Kiršaitė, Adomas Zubė.
Full publication: https://nara.lt/en/articles-en/witnessing-war-twice-in-your-20s
Support our work: https://contribee.com/nara / https://steadyhq.com/nara/