NARA

NARA straipsnis, kurį skaito jo autorė sociologė Gražina Bielousova.
Šis tekstas – autoetnografinė refleksija apie tai, kaip šalyje, kurioje iki visai neseniai beveik nebuvo kitų rasių žmonių, galėjo formuotis rasinis matymas ir mąstymas, perpinta su tais lietuviškosios istorijos užkaboriais, apie kuriuos retai kada kalbame. Ji gimė mąstant tiek apie pastarųjų kelių mėnesių įvykius – incidentą susijusį su šūkiu „Lietuva lietuviams“ bei rasistinius išpuolius, – tiek ir apie platesnes visuomenės tendencijas, tokias kaip kintantis etninis ir rasinis Lietuvos didmiesčių veidas, vieši politikų ir visuomenės veikėjų pasisakymai apie migraciją ir kitas „nenubaltintas“ realijas.
 
Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/prisidek

NARA straipsnis, kurį skaito jo autorė sociologė Gražina Bielousova.
Kai visuomenėje netyla diskusijos apie neraminančią demografinę padėtį Lietuvoje ir Europoje, girdime ekspertų, politikų, visuomeninių organizacijų ir bažnyčių komentarus. Tačiau daug rečiau girdimos pačios moterys, kurios renkasi neturėti vaikų; o tos, kurios vaikų turėti negali, dažnai išvis išbraukiamos iš eterio. Šis tekstas – ne tik apie negalėjimą turėti vaikų, bet ir apie negalėjimo įvairiaprasmiškumą.
***
Autorės pastaba: šis tekstas gimė kaip refleksija išklausius Lauros ir Jonės pokalbį tinklalaidėje „Ar turėti vaikų?“. Mano tikslas daugiau išplėsti ir pratęsti šį pokalbį, o ne užginčyti, nuneigti ar polemizuoti su kolegėmis. Klausimus, ar turėti vaikų, ką reiškia norėti ir galėti jų turėti, aš apmąsčiau susidūrusi su realiomis gyvenimiškomis situacijomis, kurios retai aptariamos ir dažnai lieka neišgirstos dėl socialinės stigmos ir primetamos gėdos ar „nepatogumo“. Tad šį tekstą rašau jausdama dėkingumą Laurai ir Jonei, kad atvėrė duris tolesniems pokalbiams, ypač šiuo metu, kai viešajame diskurse klausimas apie gimstamumą ir vaikus neretai supaprastinamas tik iki valdysenos, poliarizuotos etikos ar romantizuotos biologijos.
 
Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/prisidek

NARA skilties „Kraštinė“ straipsnis, kurį skaito autorė Eglė Elena Murauskaitė.
„Manifesta 16“ – klajojanti Europos bienalė, vykstanti skurdesniuose regionuose ir skirta žmonėms, įprastai neinantiems į parodas. Šiemet „Manifesta“ kviečia permąstyti tuštėjančias bažnyčias ir naują šių erdvių vaidmenį bendruomenėse: Vokietijos Rūro srityje laukia parodos dvylikoje brutalistinių pokario bažnyčių.
 
Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/prisidek

„Labai dažnai žmonės ilgisi palaikančių tėvų, kurių jie nebūtinai turėjo. Tai ilgesys užnugario, padaužymo per pečius ir pasakymo: „Viskas bus gerai, pereisi tai. Jaučiu, kad tau dabar sunku, bet mes kartu galėsime tai įveikti. Aš niekur nedingsiu.”
Labai dažnai žmonės kalba, kad jiems pritrūko palaikymo ir kad net ir savo namuose to neturėjo. Bet ilgainiui jie patyrė, kad tą įmanoma gauti”, – sako Andrius Jančiauskas naujame NARA tinklalaidės epizode.
Kartu su ilgamete bičiule, NARA bendraįkūrėja fotožurnaliste Berta Tilmante jie kaskurį laiką pasirenka temą, kurią apmąsto ir pasidalina su klausytojais. Šio mėnesio tema – ilgesys.
Andriaus ir Bertos susitikimais NARA tinklalaidėje dalinamės nuo 2019-ųjų pavasario, o jų parengimą finansuojame tik iš klausytojų prisidėjimo. Susipažinkite su visa kolekcija čia ir prisidėkite.
Už pagalbą apdorojant garsą dėkojame Adomui Zubei. Epizodo fotografė yra Rūta Krasauskaitė.

NARA skilties „Kraštinė“ straipsnis, kurį skaito autorė Eglė Elena Murauskaitė.
Apie Venecijos bienalę būtų galima parašyti bent keliolika straipsnių: politika ir protestai; postkolonializmas, nacionalizmas ir globaliųjų Pietų reprezentavimas; kūniškumas ir moterų dalyvavimas; finansiniai ir psichologiniai dalyvių iššūkiai; dėmesys kūriniams išnyra lyg tarp kitko. Šiame tekste – įžvalgos apie dėmesį sudominusį turinį ir būdus pasimėgauti nepaskęstant stimulų sraute.
 
Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/prisidek
 

Kas leidžia mums išlikti žmonėmis tada, kai šalia vyksta nežmoniški dalykai? Išgirskite naują epizodą iš NARA psichologinių pokalbių serijos su specialistėmis Laura Riaubaitė-Pinzar ir Jone Piekuraite-Dudėne.
Gegužės mėnesį Lietuvoje nuskambėjęs pirmasis oro pavojus daugelį privertė bent trumpam sustoti ir pažvelgti į savo reakcijas. Vieni puolė ieškoti informacijos, kiti ruošti planus, treti tęsė dieną lyg nieko nebūtų nutikę. Kodėl taip yra? Juk visi gyvename tame pačiame geopolitiniame kontekste, girdime tas pačias žinias ir matome tuos pačius vaizdus.
Išgirskite visą Lauros ir Jonės pokalbį, išleistą NARA YouTube kanale
Visi Lauros ir Jonės susitikimai NARA erdvėje: https://nara.lt/lt/tags/laura-ir-jone
Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/prisidek 
Savo kasmėnesinių pokalbių serijoje NARA tinklalaidėje Laura Riaubaitė-Pinzar ir Jonė Piekuraitė-Dudėnė kuria erdvę susitikti su savimi, užduoti svarbius klausimus ir ieškoti atsakymų, kurie padėtų gyventi ir kurti santykius taip, kaip norėtųsi. Jos konsultuoja psichologijos ir psichiatrijos klinikoje „Gali būti“. Laura yra šios klinikos bendraįkūrėja, Vilniaus universiteto psichologijos studentė ir „Jaunimo linijos“ savanorių mokytoja. Jonė yra psichologė, emocinės paramos tėvams programos „Drauge“ bendraįkūrėja, buvusi ilgametė „Vaikų linijos“ savanorė ir savanorių mokytoja.

„Net jeigu tau kas nors nepatinka, nereikėtų to deginti.“ Šią citatą atsimenu iš paskaitos Stokholmo universitete pernai. Dėstytojas, dvi valandas skyręs žmogaus teisėms Šiaurės Korėjoje aptarti, per pertrauką ėmė samprotauti apie peripetijas, kilusias Švedijai stojant į NATO.“
Publikuota 2025-ųjų lapkritį NARA.lt tinklalapyje. Prisimename šį tekstą iš naujo, matydami diskusijas Lietuvoje apie Švedijos migracijos politiką.
Teksto autorė Marija Rakickaja yra viena iš PERSPECTIVES projekto Jaunųjų žurnalistų praktikos programos dalyvių.
Marija įgijo Šiuolaikinių Azijos studijų magistro laipsnį Vilniaus universitete bei Vidurio Rytų studijų magistro laipsnį Stokholmo universitete. Marija taip pat yra baigusi Skandinavistikos bakalauro studijas ir ilgą laiką dirbo švedų kalbos mokytoja. Dviejų regionų – Vidurio Rytų ir Skandinavijos – derinys atspindi jos polinkį jungti tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo sunkiai suderinama, ir rašant atrasti žmogiškumą skirtinguose kontekstuose.
Įrašo garso redaktorius – Dovydas Karalius
Nuoroda į tekstą: https://nara.lt/lt/articles-lt/jeigu-svedija-nebebus-humanitarine-supervalstybe-kas-ji-tuomet-bus 
Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/prisidek 

We are back in a renowned producer's studio in Vilnius to discuss what AI means for music creation, why he aims to ignore social media discourse (and advises you to do the same), and how to help Lithuanian artists break out internationally – if they wish to do so.
"There are loads of Lithuanian artists who have everything it takes from a creative point of view to become an international success," he says. They only need the right infrastructure.
Interviewed by Karolis Vyšniauskas in April 2026.
Supported by Lithuanian Media Foundation.
Support NARA journalism: https://nara.lt/en/#support 

Ką daryti, kai mano draugai ne tokie, kokių norėčiau. Ir ką daryti, jei jų apskritai nebeturiu.
Šiame epizode – pirmą kartą išleidžiamame ir video formatu – Laura ir Jonė kalba apie draugystę suaugus. Apie etapą, kai draugystės nebevyksta savaime, o ima reikalauti pastangos. Tiesumas čia atsiskleidžia kaip priemonė kurti ir išlaikyti ryšį net tada, kai instinktyviai norisi pasislėpti ir neatskleisti savo žmogiškumo. Būtent tai padeda atrasti žmogų vienas kitame, o su tuo kartu ir ryšį.
Pilna publikacija: https://nara.lt/lt/articles-lt/suaugusiu-zmoniu-draugyste-laura-ir-jone
Pokalbis įrašytas ir nufilmuotas Audioteka.lt studijoje
Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/prisidek 

„Garsas skverbiasi į vidų, nori to ar ne“, – sako menininkė Elena Laurinavičiūtė, kurianti keramines skulptūras, kurias ji vadina „Protėvių dronais“ ir „Oro skalpeliais“. Skirtingų dydžių objektai, suformuoti iš banguojančių tūrių ir galintys priminti požeminius skruzdėlynus ar paslaptingas pilis, atgyja įjungus į juos įstatytus ventiliatorius ir ima ūžti ir švilpti.
Adomo Zubės interviu. Jurgos Sako fotografija.
NARA serijos apie naują lietuvišką muziką „Nauja scena“ dalis.
nara.lt/nauja-scena