NARA

„Uodas ar dronas?“, – svarsto Denis Vėjas naktį Kyjive. Tyla tarp sprogimų įkalina būsenoje tarp miego ir budrumo, o kitą rytą atneša nuovargį ir erzulį. Būsena, kurią, atrodo, dabar nešiojasi kiekvienas kyjivietis, kai oro pavojus virš miesto laikosi praktiškai visą parą.
Anksčiau Rusija Kyjivui dažniausiai smogdavo koncentruotai ir naktį. Apie kai kurias atakas iš anksto perspėdavo Ukrainos žvalgyba, stebėdama aviacijos Rusijoje judėjimą ir raketų telkimą. Karui tęsiantis penktus metus, Kyjivo gyventojai taip pat išmoko sekti atvirų šaltinių analitikus Telegram kanaluose bei pagal juos įvertinti kylančią grėsmę
Pastarosiomis savaitėmis Rusija pakeitė taktiką: dronų ir raketų atakos beveik nenutrūksta ir vyksta ne tik naktį, bet ir dieną. Smūgiai bei krintančios nuolaužos apgadina gyvenamuosius pastatus, prekių sandėlius ir kitą civilinę infrastruktūrą. Dieną vis dažniau kaukiantis oro pavojaus signalas vis labiau paralyžiuoja įprastą miesto ritmą.
Garso dokumentikoje Denis Vėjas ir Sigita Vegytė analizuoja, ką reiškia būti nuolat besitęsiančioje grėsmėje.
 

Kartu su gamtininku Žydrūnu Sinkevičiumi autoriai leidžiasi į garsinį pasivaikščiojimą po Pertako ornitologinį draustinį. Keliaujant žmonių išmintais ir išvažinėtais takais, Žydrūnas kviečia pakelti akis aukštyn ir pamatyti kitų Kapčiamiesčio vietinių gyventojų – kurtinių – tuokvietes ir medžius, kuriuose šie paukščiai nakvoja.
Kapčiamiesčio apylinkėse autoriai susitinka ir su vietiniais gyventojais, ieškodami atsakymo į klausimą, kas nutinka, kai vieta, kurią vadiname namais, pradeda keistis.
Autoriai: Kajus Orda, Jūra Lazauskaitė, Mūza Svetickaitė
Tai yra didesnės publikacijos dalis. Skaitykite ją čia: https://nara.lt/lt/articles-lt/cia-ju-namai-kitaip-ir-nebus-kurtiniai-ir-zmones-besikeicianciame-kapciamiestyje 
Šią vasarą vyko pirmoji NARA žurnalistikos stovykla Kapčiamiestyje – 15 pradedančiųjų žurnalistų gilinosi į šio regiono problematiką ir rengė publikacijas. Stovyklos dalyviai domėjosi saugumo, istorinės atminties, aplinkosaugos bei ekonomikos temomis.

Atrodo, kad poligonas, kurio tikslas – stiprinti valstybės saugumą, paradoksaliai ima mažinti saugumo jausmą vietos bendruomenėje.
Šiame garso įraše girdime Kapčiamiesčio žmones, atsakančius į klausimą: ką jums reiškia saugumas?
Autoriai: Domas Zenkevičius, Ugnė Dvilevičiūtė, Dorotėja Suruda
Tai yra didesnės publikacijos dalis. Skaitykite ją čia: https://nara.lt/lt/articles-lt/kapciamiescio-gyventojai-pavargo-kalbeti-apie-poligona-ka-saugumas-reiskia-jiems
Šią vasarą vyko pirmoji NARA žurnalistikos stovykla Kapčiamiestyje – 15 pradedančiųjų žurnalistų gilinosi į šio regiono problematiką ir rengė publikacijas. Stovyklos dalyviai domėjosi saugumo, istorinės atminties, aplinkosaugos bei ekonomikos temomis.

NARA esė, kurią skaito jos autorė žurnalistė Berta Tilmantė.
 
Tekste Berta tyrinėja informacijos perteklių – kaip jis mus veikia, kokią įtaką daro gebėjimui sutelkti dėmesį ir savijautai apskritai. Ar turime teisę rinktis, ką žinoti, ir ar sužinodami mažiau, netapsime blogesniais žmonėmis?⁠
 
Skaityti tekstą: https://nara.lt/lt/articles-lt/zinau-per-daug-berta-tilmante
 
Skaityti Justo Petronio atsakymą „Kai esame atsitiktinai teisūs“: https://nara.lt/lt/articles-lt/kai-esame-atsitiktinai-teisus-atsakymas-bertai-tilmantei
 
Palaikykite NARA veiklą: https://nara.lt/prisidek
 

Šilutėje susikūrusi, Vilniuje transformavusis hardkoro grupė „Sipas“ tapo scenos fenomenu. Jų muzika jungia kontrastus: mielumą ir triuškinantį vokalistės Agnės balsą; dainų žodžius apie smurtą ir priekabiavimą, kurie pereina į euforišką viso to įveikimą. Augantis „Sipo“ fanų būrys grupėje randa tai, ko seniai ieškojo: saugesnę muzikos bendruomenę.
Karolio Vyšniausko interviu. Jurgos Sako fotografija.
Originaliai publikuota NARA YouTube kanale.
NARA serijos apie naują lietuvišką muziką „Nauja scena“ dalis.
nara.lt/nauja-scena 

NARA straipsnis, kurį skaito jo autorė sociologė Gražina Bielousova.
Šis tekstas – autoetnografinė refleksija apie tai, kaip šalyje, kurioje iki visai neseniai beveik nebuvo kitų rasių žmonių, galėjo formuotis rasinis matymas ir mąstymas, perpinta su tais lietuviškosios istorijos užkaboriais, apie kuriuos retai kada kalbame. Ji gimė mąstant tiek apie pastarųjų kelių mėnesių įvykius – incidentą susijusį su šūkiu „Lietuva lietuviams“ bei rasistinius išpuolius, – tiek ir apie platesnes visuomenės tendencijas, tokias kaip kintantis etninis ir rasinis Lietuvos didmiesčių veidas, vieši politikų ir visuomenės veikėjų pasisakymai apie migraciją ir kitas „nenubaltintas“ realijas.
 
Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/prisidek

NARA straipsnis, kurį skaito jo autorė sociologė Gražina Bielousova.
Kai visuomenėje netyla diskusijos apie neraminančią demografinę padėtį Lietuvoje ir Europoje, girdime ekspertų, politikų, visuomeninių organizacijų ir bažnyčių komentarus. Tačiau daug rečiau girdimos pačios moterys, kurios renkasi neturėti vaikų; o tos, kurios vaikų turėti negali, dažnai išvis išbraukiamos iš eterio. Šis tekstas – ne tik apie negalėjimą turėti vaikų, bet ir apie negalėjimo įvairiaprasmiškumą.
***
Autorės pastaba: šis tekstas gimė kaip refleksija išklausius Lauros ir Jonės pokalbį tinklalaidėje „Ar turėti vaikų?“. Mano tikslas daugiau išplėsti ir pratęsti šį pokalbį, o ne užginčyti, nuneigti ar polemizuoti su kolegėmis. Klausimus, ar turėti vaikų, ką reiškia norėti ir galėti jų turėti, aš apmąsčiau susidūrusi su realiomis gyvenimiškomis situacijomis, kurios retai aptariamos ir dažnai lieka neišgirstos dėl socialinės stigmos ir primetamos gėdos ar „nepatogumo“. Tad šį tekstą rašau jausdama dėkingumą Laurai ir Jonei, kad atvėrė duris tolesniems pokalbiams, ypač šiuo metu, kai viešajame diskurse klausimas apie gimstamumą ir vaikus neretai supaprastinamas tik iki valdysenos, poliarizuotos etikos ar romantizuotos biologijos.
 
Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/prisidek

NARA skilties „Kraštinė“ straipsnis, kurį skaito autorė Eglė Elena Murauskaitė.
„Manifesta 16“ – klajojanti Europos bienalė, vykstanti skurdesniuose regionuose ir skirta žmonėms, įprastai neinantiems į parodas. Šiemet „Manifesta“ kviečia permąstyti tuštėjančias bažnyčias ir naują šių erdvių vaidmenį bendruomenėse: Vokietijos Rūro srityje laukia parodos dvylikoje brutalistinių pokario bažnyčių.
 
Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/prisidek

„Labai dažnai žmonės ilgisi palaikančių tėvų, kurių jie nebūtinai turėjo. Tai ilgesys užnugario, padaužymo per pečius ir pasakymo: „Viskas bus gerai, pereisi tai. Jaučiu, kad tau dabar sunku, bet mes kartu galėsime tai įveikti. Aš niekur nedingsiu.”
Labai dažnai žmonės kalba, kad jiems pritrūko palaikymo ir kad net ir savo namuose to neturėjo. Bet ilgainiui jie patyrė, kad tą įmanoma gauti”, – sako Andrius Jančiauskas naujame NARA tinklalaidės epizode.
Kartu su ilgamete bičiule, NARA bendraįkūrėja fotožurnaliste Berta Tilmante jie kaskurį laiką pasirenka temą, kurią apmąsto ir pasidalina su klausytojais. Šio mėnesio tema – ilgesys.
Andriaus ir Bertos susitikimais NARA tinklalaidėje dalinamės nuo 2019-ųjų pavasario, o jų parengimą finansuojame tik iš klausytojų prisidėjimo. Susipažinkite su visa kolekcija čia ir prisidėkite.
Už pagalbą apdorojant garsą dėkojame Adomui Zubei. Epizodo fotografė yra Rūta Krasauskaitė.

NARA skilties „Kraštinė“ straipsnis, kurį skaito autorė Eglė Elena Murauskaitė.
Apie Venecijos bienalę būtų galima parašyti bent keliolika straipsnių: politika ir protestai; postkolonializmas, nacionalizmas ir globaliųjų Pietų reprezentavimas; kūniškumas ir moterų dalyvavimas; finansiniai ir psichologiniai dalyvių iššūkiai; dėmesys kūriniams išnyra lyg tarp kitko. Šiame tekste – įžvalgos apie dėmesį sudominusį turinį ir būdus pasimėgauti nepaskęstant stimulų sraute.
 
Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/prisidek