NARA

Kaltė ir atleidimas – kaip galimybė kurti tikrą ryšį

„Šalia kaltės temos yra ir mūsų santykis su klaidomis, kaip mes su jomis elgiamės. Ar mes sugebame atleisti, pamiršti, pasimokyti ir judėti į priekį?“ – šiame pokalbyje su Berta Tilmantaite svarsto psichologas Andrius Jančiauskas.
 
Kaltė aplink mus ir mumyse gali aktyviai veikti nuolat, tačiau ne visada paprasta ją pastebėti ir atpažinti. Susitikę su kalte – kaltinami patys ar kaltindami kitus – galime nepastebėtai įkristi į vaikystėje išmoktus elgesio modelius: slėpti savo jausmus, bėgti iš nemalonios situacijos, manipuliuoti kitais, užstrigti neigime ir pan. Bet galime atrasti ir jėgos, atjautos, motyvacijos veikti, o kartu ir galimybę tobulėti, kurti tikrą ryšį su kitais.
 
„Tikėjimas savimi ir tikėjimas kitais, kaip savarankiškais, stipriais žmonėmis, yra tikėjimas, kad aš galiu panešti savo kaltes ir kad esu atsakingas išgirsti kitų žmonių poreikius. Bet aš nesu atsakingas skaityti mintis ir nuspėti, kokius poreikius kitas žmogus turi“, – sako Andrius.
 
Visa publikacija: https://nara.lt/lt/articles-lt/kalte-ir-atleidimas-kaip-galimybe-kurti-tikra-rysi
Prisidėkite prie mūsų veiklos: https://contribee.com/nara 

“Coming Back Home Is More Dangerous Than Staying in the Streets”. Protests in Iran

“In similar cases in the past years, as soon as such blind repressions by the government began, people returned to their homes,” says Iranian activist Masi Abolhassan in this episode while discussing protests in her home country. 
 
This time is different – the unrest is growing and Masi believes, this might mean the end of the Islamic Republic of Iran.
 
On the 16th of September Mahsa Amini, a 22-year-old Kurdish woman, died in Iran, after being detained by morality police because of allegedly wearing a hijab too loosely. Witnesses said she was severely beaten and died as a result of police brutality but Iranian authorities denied it.
 
The death of Mahsa Amini sparked the protests in Iran counting its seventh week now.  In this episode, two Iranian women – Masi Abolhassan and Shaghayegh Norouzi – tell why they had to flee their homeland and how, both living in exile now, they are still fighting for changes in Iran. 
 
Authors: Berta Tilmantaitė, Indrė Kiršaitė
 
Full publication: https://nara.lt/en/articles-en/coming-back-home-is-more-dangerous-than-staying-in-the-streets-protests-in-iran 
 
Support our work: https://contribee.com/nara 

Aš nesusikalbu su savo tėvais – jie palaiko Rusiją

Kai kurie žmonės Lietuvoje karą Ukrainoje stebi ne tik iš šono. Karas vyksta ir jų šeimose. Ir nors jie patys stipriai palaiko Ukrainą, bandydami kalbėtis su tėvais, atgal girdi propagandinius Rusijos naratyvus – tėvai seka rusiškas naujienas ir palaiko Rusiją. 
Dalis pasirenka apie karą su šeima nekalbėti, kiti eina į konfliktą, dar kiti – išvis nutraukia santykius. 
Šioje NARA garso dokumentikoje – trys istorijos apie tai, kaip karas griauna santykius šeimose. Ir kaip Andrejus, Julija ir Elena (vardas pakeistas) ieško būdų neprarasti savo artimųjų, nors jų vertybės skiriasi iš esmės. 
Autoriai: Indrė Kiršaitė ir Adomas Zubė. 

NARA tekstai. Per Ukrainos pergalę – į Baltarusijos išlaisvinimą

Po plataus masto Rusijos įsiveržimo į Ukrainą Aleksandras Lukašenka Baltarusiją pavertė karo bendrininke. Būtent po karinių pratybų „Sąjungininkų ryžtas 2022“, kurios vasarį vyko Rusijoje ir Baltarusijoje, prasidėjo įsiveržimas į Ukrainą. Nors Baltarusijos kariuomenė pati nėra įžengusi į Ukrainą, Lukašenka leidžia Rusijai naudoti šalies teritoriją karinės technikos gabenimui, raketų paleidimui ir karinių lėktuvų pakilimui. Tuo tarpu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gretose kariauja šimtai baltarusių, kurie skelbia kovojantys ne tik dėl Ukrainos pergalės, bet ir galimo Baltarusijos išlaisvinimo.
 
Karas sukėlė dar daugiau nesutarimų ir kovų dėl įtakos Baltarusijos opozicijoje. Kokioje būklėje yra Baltarusijos judėjimas už demokratiją, praėjus dvejiems metams nuo protestų šalyje?
 
Tekstą skaito jo autorius Tomas Valkauskas.
 
Fotografijas bei tekstą galite rasti čia: https://nara.lt/lt/articles-lt/per-ukrainos-pergale-i-baltarusijos-islaisvinima
 
Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara

Ar išliks „Atvira Klaipėda“?

Kalbėdami apie Lietuvos regioninę žiniasklaidą, dažnai ją siejame su savivaldos ir vietos verslo įtaka. 2017 m. įkurtas naujienų portalas „Atvira Klaipėda“ siekia tai pakeisti – mūsų žiniomis, tai pirmoji ir vienintelė nepriklausoma regioninė žiniasklaidos priemonė, viešai deklaruojanti visas savo gautas pajamas ir išlaidas. Čia skelbiamos Vakarų Lietuvos naujienos, nagrinėjamos vietos bendruomenėms aktualios temos, taip pat atliekami tyrimai. „Atvirą Klaipėdą“ įkūrė ilgametis vietos žurnalistas Martynas Vainorius, anksčiau dirbęs vieno pagrindinių miesto laikraščių „Vakarų ekspresas“ vyriausiuoju redaktoriumi. Susitikome su Martynu Klaipėdoje pasikalbėti apie regionų žurnalistikos būklę ir ką ji sako apie mūsų valstybę. Interviu autorė Indrė Kiršaitė.

„Pasipuoškim kelmais“. Kaip Alytaus gyventojai gelbėjo miesto medžius

Viename Alytaus vietos spaudos straipsnyje radome užuominą apie 2008-aisiais vykusį protestą už brandžių medžių išsaugojimą Miesto sodo prieigose. Čia buvo rašoma, kad aktyvistams tuomet teko net lipti į medžius, ginant juos nuo iškirtimo. Šios istorijos trumpą gabaliuką galėjote išgirsti su moksleiviais kurtoje tinklalaidėje „Kodėl mums tai rūpi? Jaunų žmonių pasakojimai apie aplinkosaugą“, publikuotoje gegužę. Šįkart nersime giliau į vieną pirmųjų protestų Lietuvoje už brandžių miesto medžių išsaugojimą, išgirsime daugiau šio įvykio liudininkų ir sužinosime, kodėl jo atomazgos nėra iki šiol. 
Autorės: Indrė Kiršaitė ir Vaida Pilibaitytė. Šis pasakojimas yra bendras NARA ir LRT Radijo dokumentikos kūrėjų darbas. 
Fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/pasipuoskim-kelmais-kaip-alytaus-gyventojai-gelbejo-miesto-medzius 
Paremkite NARA veiklą: https://contribee.com/nara/ 

NARA tekstai. Ukraina: žmonių karas keturkojų gyvenimuose

Naikindama gyvenamuosius rajonus ir ištisų miestų infrastruktūras Ukrainoje, Rusijos kariuomenė sukėlė grėsmę tūkstančiams gyvūnų. Kitaip nei žmonės, kurie bent jau suvokia, kas darosi, kai ant jų miestų krenta bombos – katės, šunys ir kiti gyvūnai nežino, nuo ko ir kur reikia slėptis. Ir tik atsidavusių savanorių, dažnai rizikuojančių savo pačių gyvybėmis dėl gyvūnų gelbėjimo, dėka tragedijos mastas mažesnis.
 
Denio Vėjo fotoistorija apie benamius gyvūnus globojančią šeimą apgriuviusiame bendrabutyje Černihive, gyvūnų prieglaudą Borodiankoje, zoologijos sodą Demydive ir namuose paliktus keturkojus aplankantį savanorį Irpinėje.
 
Tekstą įskaito NARA žurnalistas Karolis Pilypas Liutkevičius
 
Fotografijas bei tekstą galite rasti čia: https://nara.lt/lt/articles-lt/ukraina-zmoniu-karas-keturkoju-gyvenimuose
 
Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara

Karas, kadras, kelias. Pokalbis su fotografu Deniu Vėju

„Buvau beveik įsitikinęs, kad karas prasidės ir norėjau išvažiuot kur nors į Meksiką. Neišvažiavau. Ir po to supratau, kad jei būčiau išvažiavęs, tai negalėčiau ten būt. Iš karto būčiau grįžęs čia“, – sako keliautojas ir fotografas Denis Vėjas.
Prakeliavęs 15 metų, Denis laisvamanišką savo keliavimą dabar vadina visišku pacifizmu ir pats pripažįsta, kad karas Ukrainoje jį labai pakeitė. Anksčiau savo keliones dokumentuodamas draugams ar asmeniniam tinklaraščiui, dabar užsiima žurnalistine fotografija ir rašymu, kurie tapo viena iš jo profesijų.
Nuo karo Ukrainoje pradžios NARA publikavo penkis Denio pasakojimus iš ten. Drauge su žurnalistu Tomu Valkausku, jie į Ukrainą išvažiavo pirmąją karo savaitę, o vėliau, Denis sugrįžo į Ukrainą dirbti ir vėl – keliavo į Odesą.
Su Deniu susitikome pasikalbėti apie žurnalistinio darbo etiką karo zonoje, jo patirtį dirbant Ukrainoje, keliones ir kaip santykį su jomis pakeitė geopolitiniai įvykiai bei keliavimo laisvę, kuri turi kainą.
Visa publikacija ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/karas-kadras-kelias-pokalbis-su-fotografu-deniu-veju-dirbusiu-ukrainoje
Paremkite mūsų veiklą: https://contribee.com/nara 

Kontrolės kontrolinis su Andriumi Jančiausku ir Berta Tilmantaite

„Iš dalies tam, kad būtų patogiau šitame gyvenime, mums reikia saugumo. Kad jaustumės saugesni, mums reikia kontrolės. Bet kontroliuodami, mes prarandame tam tikrą nuotykį. Galima sakyti, įsinuobodinam šiek tiek. O iš kitos pusės, turėdami saugumą ir kontroliuodami, mes įgyjame galimybę žaisti aukštesnės vertės žaidimus, kurie toli gražu nuo nuobodulio“, – sako psichologas Andrius Jančiauskas šios savaitės pokalbyje apie kontrolę. 
 
Kontrolė – galingas psichologinis įrankis, kuriuo svarbu išmokti išmintingai naudotis. Andriaus manymu, tai reiškia gebėti atskirti tai, ką įmanoma ar verta kontroliuoti nuo to, ką sveikiau būtų paleisti ir priimti. 
 
Atsakymą stoikų filosofijoje siūlo Epiktetas, įvardinęs tai, ką pasak jo, žmogus gali visiškai kontroliuoti: savo vertinimus, impulsus, lūkesčius ir veiksmus. Tačiau Andrius mano, kad tai klausimas, reikalaujantis atlikti asmeninę inventorizaciją: pajusti erzinančius veikimo modelius ir reakcijas, o tuomet nukreipti fokusą į vidų ir bandyti suprasti jų šaknis.
 
„Perdėta kontrolė gali sietis tiek su aukštu nerimu, tiek su asmenybės sutrikimais. Tai gali reikšti gilų nesaugumą gyvenime, kuris remiasi į tokias bazines nuostatas kaip kad: šitas pasaulis yra daug labiau pavojingas negu saugus, mes nuolatos esame stiprioje grėsmėje išnykti arba prarasti savo artimiausius – ir, gali sakyti, iš dalies tai yra teisybė; kad aplinkiniai žmonės yra daug labiau mums norintys blogo, negu gero ir jie nuolatos siekia mumis pasinaudoti“, – sako Andrius.
 
Tačiau bandant kontroliuoti tai, kas neįmanoma, gali kilti dar daugiau įtampos. „Kuo daugiau kamuoliukų bandau būti išmetęs vienu metu ore, tuo yra sunkiau jais žongliruoti. Viena vertus, kai bandau tai daryti, auga mano virtuoziškumas. Kita vertus – didėja ir įtampa, su kuria gyvenu“, – sako Andrius. „Jei esu žmogus, kuris tikrai prastai žongliruoja kamuoliukais, įtampa tarp mano galimybių ir reikalavimo iš savęs vis auga. Mano idealusis ir realusis „aš“ labai stipriai neatitinka. Tada pradedu gyventi nuolatinėje būsenoje, kai esu savimi nepatenkintas, nepakankamas, ne toks, koks norėčiau būti.“
 
Visa publikacija, video ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/kontrole-andrius-janciauskas-psichologija
 
Paremkite mūsų veiklą: https://contribee.com/nara 

Pankroko įkvėptas Viktorijos Kolbešnikovos aktyvizmas

„Esu feministė, kairioji. Nemėgstu žodžio aktyvistė, bet galiu ir taip pasakyti, nes turbūt žmonės iš šono taip irgi pasakytų“, – NARA tinklalaidei sako Viktorija Kolbešnikova. Su Viktorija susitinkame Kaune, socialiniame centre „Emma“, įamžinančiame Kaune gimusios žydų kilmės anarchistės, politinės aktyvistės ir rašytojos Emmos Goldman atminimą. 
Paauglystėje Viktoriją formavo pankrokas ir anarchizmas. Šiandien ji aktyviai veikia žmogaus teisių lauke. Tarp iniciatyvių, kurias ji su bendraminčiais kuria – Lietuvos queer archyvas, socialinė ir informacinė erdvė „išgir̃stì“, skirta LGBTQ+ žmonėms ir jų artimiesiems, pernai vykusios „Kaunas Pride“ eitynės, kairioji žiniasklaidos erdvė „Gyvenimas per brangus“, Gegužės pirmosios profesinė sąjunga, festivaliai „Kreivės“, „Kombinatas“ ir „Sapfo“. 
Visa publikacija ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/viktorija-kolbesnikova 
Paremkite mūsų veiklą: https://contribee.com/nara