NARA

„Mes stiprūs, mes nerealiai stiprūs.“ Lietuvos romai šiandien | NYLA Feature

„Svarbiausia priimti save tokį, koks esi“, – kartoja savipagalbos knygos. O kas, jei du iš trijų žmonių šalyje nenori priimti tavęs į savo kaimynystę?
Panevėžyje gyvenanti romė Rasma savo kilmę paslėpti bandė net nuo mylimojo. Buvusiam vyrui prisistatė kaip moldavė, nes santykių pradžioje išgirdo jį niekinat gatvėje sutiktus romus.
Šiandien ji jaučiasi laisva. „Esu čigonė ir tuo džiaugiuosi. Aš nebesislepiu. Aš laisvas žmogus.“
Atidariusi šokių studiją, grojanti saksofonu ir planuojanti pradėti drabužių verslą, Rasma savo pavyzdžiu rodo, kad nėra tokio dalyko kaip „tipinis romas“ – kiekvienas romų bendruomenės narys yra atskira asmenybė.
Rasmos patirtų iššūkių užtektų penkiems: vaikystėje engta mokykloje dėl tamsesnės odos spalvos, vėliau ji atsidūrė Vilniaus tabore, iš kurio pabėgo atgal į Panevėžį. Būdama 21-erių Rasma tapo viena jauniausių moterų Lietuvoje, kuriai buvo diagnozuotas krūties vėžys. Besikaupęs pyktis sau, aplinkai ir situacijai ją privedė prie savęs žalojimo ir bandymo pasitraukti iš gyvenimo.
Su Rasma važiavome kalbėtis kaip viena tų Lietuvos romių, kurios šeimos istoriją palietė romų genocidas. Tačiau, kaip parodė susitikimas, Rasmai tai nėra tik istorijos dalis – to atspindžiai yra jos kasdienybėje, į kurią ji sutiko įsileisti „Nyla“ podkasto klausytojus.
Tai yra antroji pasakojimo apie Lietuvos romų bendruomenės istoriją ir dabartį dalis. Pirmąją išgirskite čia.
Fotopasakojimas: https://nanook.lt/podcast/mes-stiprus-mes-nerealiai-stiprus-lietuvos-romai-siandien/
NYLA turinys išlieka nepriklausomas dėl klausytojų palaikymo. Prisijunkite: https://patreon.com/NanookMultimedia

Juodojo paukščio žinia: romų genocidas Lietuvoje | NYLA Feature

Romų bendruomenė Lietuvoje visada kūrė savą kultūrą su savomis taisyklėmis – ir dėl to likusios visuomenės buvo matoma kaip grėsmė.
Karo metais tai peraugo į masinį Lietuvos romų naikinimą. Nacistinei Vokietijai okupavus Lietuvą, romai, kaip ir žydai, homoseksualai ir kitos „arijų rasei“ netikusios visuomenės grupės buvo vežami į koncentracijos stovyklas, o jų turtas atimtas.
„Juodasis paukšti, paimk mano laišką. Pranešk kitiems romams, kad esame įkalinti“, – skamba viena iš Aušvico koncentracijos lagerio dainų.
1944-ųjų rugpjūčio 2-ąją, „paskutinio sprendimo“ dieną Aušvice nužudyti 2,897 romų vyrai, moterys ir vaikai. Daugelis Europos valstybių šią dieną mini kaip romų genocido atminties dieną.
2019-ųjų birželio 27-ąją, po ilgai besitęsusio Lietuvos romų bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų spaudimo, Lietuvos Seimas galiausiai taip pat pripažino rugpjūčio 2-ąją romų genocido atminties diena.
Iš viso nacių okupacijos metu Lietuvoje nužudyta apie 500 romų. O visoje Europoje – iki 500,000.
Apie Lietuvos romų genocidą beveik nerašo istorijos vadovėliai. Apie jį turime sužinoti patys. Šis dviejų dalių pasakojimas, kuriame kalbės genocidą išgyvenusi romė Sonia, mokslininkės ir su genocido praeities šešėliais kovojanti šiandienos Lietuvos romė Rasma (jos istorija bus antroje dalyje), yra „Nyla“ podkasto būdas perduoti žinią klausytojams.
***
Pilnas aprašas ir fotografijos: https://nanook.lt/podcast/juodojo-paukscio-zinia-romu-genocidas-lietuvoje/
„Nyla“ podkastą išlaiko patys klausytojai. Kviečiame prisijungti: https://patreon.com/NanookMultimedia  

Lietuvos lenkai: tapatybė per brūkšnį | NYLA Talks

Lietuvos lenkų tautinė mažuma per pastaruosius 30 metų susitraukė beveik šimtu tūkstančių gyventojų. Ką reiškia šiandien būti lenku Lietuvoje? Kur brėžti – ir apskritai ar  brėžti ribą tarp lietuvos lenko / lenko Lietuvoje / lenkakalbio lietuvio? Šiame epizode „Nyla“ garso režisierė ir viena podkasto muzikos kompozitorių Katažina Bitowt susitiko su kitais Lietuvos lenkais, kad geriau suprastų jų, ir savo pačios, tapatybę.
Fotografijos ir papildoma medžiaga: https://nanook.lt/podcast/lietuvos-lenkai-tapatybe-per-bruksni/
Palaikykite NYLA podkastą: https://patreon.com/NanookMultimedia

„Mes visi esame migrantai.“ Harvardo dėstytoja Ieva Jusionytė | NYLA Talks

Kai antropologė Ieva Jusionytė, tuomet Vilniaus universiteto studentė, išvyko į JAV, ji nežinojo, kad ten praleis 13 metų ir taps dėstytoja Harvarde, viename geriausių pasaulio universitetų. Bet įvyko būtent tai. Pernai mokslininkė išleido antrąją knygą „Threshold“ („Slenkstis“), kurioje aprašė gyvenimą prie JAV ir Meksikos sienos, kur pati dirbo kartu su gaisrininkais ir paramedikais.
Dabartinis JAV prezidentas buvo išrinktas jo gerbėjams skanduojant „Build the wall“, tačiau, kaip teigia metus pasienyje dirbusi Jusionytė, labiausiai sienos reikalauja tie, kurie niekada nėra matę, kaip gyvena pasienio bendruomenės.
Įtampa prie sienos auga. Per pastaruosius du dešimtmečius kirsdami JAV-Meksikos sieną žuvo 7,000 žmonių – ir tai tik tie, kurių kūnai surasti. Arizonos universiteto mokslininkas, davęs dokumentų neturintiems migrantams vandens ir švarių drabužių, šiuo metu gali būti nuteistas iki 20-ies metų kalėjimo.
„Visi mes iš tikrųjų esame migrantai“, – sako Ieva Jusionytė.. „Beveik nesutikau amerikiečių, kurie gali pasakyti, kad visi jų protėviai yra Navajo, Pima ar kitų vietinių gyventojų palikuonys. Visi prieš šimtą ar kelis šimtus metų atvyko čia iš Europos.“
Šis pokalbis – tai bandymas suvokti migraciją iš esmės per mokslininkę, kuri klausimui paskyrė savo karjerą. Kviečiame jį išgirsti.
Foto istorija: https://nanook.lt/podcast/mes-visi-esame-migrantai-harvardo-destytoja-ieva-jusionyte/
Prisidėkite prie NYLA kūrimo: https://patreon.com/NanookMultimedia

Klimato krizė: kaip išsaugoti optimizmą? | NYLA Talks

Dienų, kai temperatūra Lietuvoje aukštesnė nei 30 °C, per pastaruosius 50 metų išaugo apie 3 kartus. Dienų su sniego danga sumažėjo vidutiniškai 15-a. Jeigu taip ir toliau, šio amžiaus pabaigoje žiemos vidutinė temperatūra Lietuvoje taps teigiama.
Tai nėra naujiena. Planeta šyla jau 34 metus, kiekvieni metai vis šiltesni už praeitus. Šiuo metu Žemės atmosferoje CO2 yra daugiau nei bet kada per 3 milijonus metų. Nuo 1990-ų iki 2016-ų metų iškirsta virš 1,300,000 km2 medžių.
Britų dienraštis „The Guardian“ pakvietė žurnalistus to nebevadinti „klimato kaita“ – siūlo vartoti „klimato krizė“. Tačiau matant, kad politikai toliau prioretitizuoja ekonomikos augimą, o ne gamtos poreikius, o naujai išrinktas Lietuvos prezidentas, paklaustas, ką darys dėl klimato krizės, atsako, viso labo, kad jos „neneigs“, tai palieka mažai vilčių sulaukti realių pokyčių.
Lengva tapti nihilistu, manančiu, kad žmonija anksčiau ar vėliau vis tiek susinaikins. Sunkiau rasti optimizmo ir svarstyti, ką galime padaryti, kad to išvengtume. Šiame „Nyla“ podkasto epizode pakvietėme profesionalus iš mokslo, politikos ir aktyvizmo laukų diskutuoti, kaip į klimato krizę turėtume reaguoti 2019-aisiais.
Fotogalerija ir papildoma informacija: https://nanook.lt/podcast/klimato-krize-kaip-issaugoti-optimizma/
Prisijunkite prie „Nyla“ klausytojų bendruomenės: https://patreon.com/NanookMultimedia

„Mes turime prabangą sirgti dvasinėmis ligomis.“ Perdegusi karta, II dalis | NYLA Talks

Į psichologo Andriaus Jančiausko kabinetą ateina žmonės, kurie kenčia nuo pervargimo, tačiau auksinės „8 valandos darbo, 8 miego, 8 poilsio“ taisyklės neišpildo ir jis pats. Psichologas konsultuoja privačiai, dirba Vasaros ligoninėje ribinių būsenų skyriuje, savanoriauja „Jaunimo linijoje“ ir veda laidą apie psichologiją Žinių radijuje. 
Pats būdamas „tūkstantmečio kartos“ atstovu, Andrius mato šioje kartoje persidirbimą – tačiau anot jo, tai yra įrodymas, kad gyvename geriau nei tėvai.
„Man materialiai išgyventi yra žymiau lengviau. Ekonominė gerovė yra tikrai didesnė. Ir iš to atsiranda prabanga. Viena prabangų – mes turim galimybę sirgti dvasinėmis ligomis ir bandyti iš jų gydytis“, – sako jis.
„Gali būti, kad mes sergame ne tik savo, bet ir buvusių kartų ligomis, nes jos neturėjo laiko jomis prasirgti – ir perdavė jas mums. Manyje toliau keliauja mano močiutės patyrimas tremtyje, jos patirtis su partizanų žūtimis. Manyje gyvena mano senelių patyrimas ką reiškia gyventi priespaudoje, ką reiškia vis galvoti, kaip atrodysi kitiems.“
Andrius ir jį kalbinusi Berta Tilmantaitė – geri draugai, kuriems vis pritrūksta laiko susitikti. Šįkart jie rado valandą pasikalbėti: penktadienį, 6 valandą vakaro. Dalinamės jų pokalbiu „Nyla“ podkaste.
Fotoreportažas: https://nanook.lt/podcast/mes-turime-prabanga-sirgti-dvasinemis-ligomis-perdegusi-karta-ii-dalis/
Prisijunkite prie „Nyla“ klausytojų bendruomenės: https://patreon.com/NanookMultimedia

„Bijojau gyvenimo, kuris nėra plaukimas.“ Rūta Meilutytė | NYLA Exclusive

Šią savaitę, Rūta Meilutytė paskelbė, kad baigia profesionalios plaukikės karjerą. Lietuvos sportui tai yra eros pabaiga.
Rūtos pergalės tapo Lietuvos pergalėmis, tačiau didžiulis dėmesys paauglei peraugo į tai, ką ji pati vadina chronišku susikaustymu.
„Jausdavausi, kad jūs mylite mano pasiekimus, bet niekas nepažiūri, kad už jų yra drovus ir baikštus žmogus“, – sako Rūta išskirtiniame interviu „Nyla“ podkastui. Pastaruosius kelis metus sportininkė kovojo su depresija ir norėjo perkurti savo gyvenimą. Dabar ji turi šansą tai padaryti.
„Nanook“ įkūrėjai Artūras Morozovas ir Berta Tilmantaitė aplankė Rūtą jos šeimos namuose Kaune, Šilainiuose.
Tai yra pirmasis Rūtos interviu paskelbus, kad ji baigė plaukikės karjerą.
Fotoistorija: https://nanook.lt/podcast/bijojau-gyvenimo-kuris-nera-plaukimas-ruta-meilutyte/
Podkasto palaikytojų bendruomenė: https://www.patreon.com/NanookMultimedia

Reggae regio (II часть) | NYLA ru

Вторая часть эпизода Nyla на русском языке из Вильнюсского района словно ответ первой, которую вы можете послушать здесь.
Рождественская ель, гигантский флаг, суп из оленины, финский язык, одиночество и спорт тайком — опорные слова нашего второго эпизода NYLA RU из Вильнюсского района. Его герои рассказывают, как они и их односельчане в Вайдотай, Пагиряй и Кальвеляй живут и действуют. Приготовьтесь слушать:
— И что говорят?— То, что 20 лет было затишье.— 20 лет затишья и вдруг какая-то жизнь началась?! Что, новое поколение выросло?— Люди меняются…. Может, я тоже, считай, таких работ раньше не делал.
***
Автор интервью и редактор эпизода — Инна Шилина (Ina Šilina), звукооператор — Катажина Битовт (Kata Bitowt), фотограф — Северина Венскуте (Severina Venskute), композитор — Мартинас Гайлюс (Martynas Gailius). Студийный звук записан в студии библиотеки им. М. Мажвидаса.
Патронировать создание новых эпизодов Nyla ru вы можете по адресу patreon.com/nanookmultimedia

„Nebeprisiminiau, kada turėjau laiko sau.“ Perdegusi karta, I dalis | NYLA Talks

„Jauti, kad niekada negyveni dabartimi. Arba gailiesi, ko nepadarei praeityje, arba jaudiniesi dėl ateities. Dabartis yra pilka zona, kur negali atsigręžti į save, nes tau baisu“, – taip Vilniuje užaugusi, Niujorke gyvenanti kino publicistė Marija Silk–Šilkūnaitė apibūdina savo perdegimo laiką, atėjusį po penkių metų kasdienio darbo.
Nauja darbuotojų karta atsisakė daugelio senųjų darbo modelių, tarp jų – ir darbo valandų paisymo. Visada būti „On“ tapo norma. Bet dar prieš kelis metus norėję įrodyti, kad nėra „tinginiai milenialai“, dabar daugelis jaunųjų profesionalų išgyvena apatiją, jausdami, kad jų gyvenimas nebepriklauso jiems, o jų, kaip žmonių vertę nulemia jų sukuriama ekonominė vertė.
Kaip tai pakeisti? Ar tai paties jauno žmogaus galioje, o galbūt reikia ir politinių pakeitimų, svarstant kaip mes toliau gyvensime ir dirbsime? Šiems klausimams skirsime du „Nyla“ epizodus. Dalinamės pirmuoju.
Fotogalerija: https://nanook.lt/podcast/nebeprisiminiau-kada-turejau-laiko-sau-perdegusi-karta-dalis/
„Nyla“ klausytojų bendruomenė: https://www.patreon.com/NanookMultimedia

Jaunųjų aktyvistų balsas | NYLA Live

Balandžio viduryje turėjome unikalią galimybę susitikti su Lietuvos jaunimo organizacijų atstovais. Virš 50 žmonių iš skirtingų Lietuvos regionų susėdo į ratą kalbėtis apie tai, kas jiems rūpi. Tai buvo finalinė Europos Jaunimo Dienų diskusija.
Moderuodami pokalbį siekėme nupiešti naujos kartos politiškai aktyvių žmonių paveikslą, o detaliau nagrinėjome jiems kol kas arčiausiai esančią temą – švietimą ir mokyklų situaciją. Kviečiame išgirsti jų balsą.
Fotoreportažas: https://nanook.lt/podcast/jaunuju-aktyvistu-balsas/
NYLA klausytojų bendruomenė: https://patreon.com/NanookMultimedia
Diskusiją inicijavo ir iš dalies finansavo Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra.