NARA

„Nežvelgiu į pasaulį optimistiškai. Bet susitvarkysiu.“ Moksleiviai pandemijos metu

Ekspertai jaunus žmones jau vadina „prarasta karta“. COVID-19 neleidžia jiems planuotis ateities ir tiesiog augti kartu. NARA tinklalaidėje moksleiviai iš Klaipėdos, Marijampolės ir Alytaus dalinasi, kaip ieško ramybės neramiu laiku.
Epizodo partneriai – Britų taryba Lietuvoje ir DofE programa.
Palaikykite NARA podkastą: https://www.patreon.com/naralt

Nauja socialinių tinklų era. Interviu su Džina Donauskaite

Donaldo Trumpo pašalinimas iš tviterio verčią naują puslapį socialinių tinklų istorijoje: jie pradeda griežčiau reguliuoti ten sklindančią neapykantos kalbą. Daliai žmonių tai atrodo kaip cenzūra. Naujame NARA tinklalaidės epizode aiškinamės, ar tikrai.
Su mokslininke, Lietuvos žurnalistikos centro vadove Džina Donauskaite kalbasi NARA žurnalistas Karolis Pilypas Liutkevičius.
Interviu aptariami ne tik socialinių tinklų pokyčiai, bet ir žiniasklaidos atsakomybė.
Palaikykite mūsų podkastą: patreon.com/naralt
Šis interviu yra kampanijos daugiaumeiles.lt dalis. Kampaniją įgyvendina Lietuvos žmogaus teisių centras, Europos žmogaus teisių fondas ir Žmogaus teisių stebėjimo institutas.
Projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos (2014 - 2020), Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo EEE finansinio mechanizmo, bei Geros valios fondo lėšomis.
 

„Duok Dieve, kad Vilniuje visko nerestauruotų.“ Susitikimas su antakalniete Lilija

„Visada jus stebėsim. Nepadarysite žingsnio, kuris bus pražiopsotas“, – Sapiegų parko restauravimą organizuojančiai Vilniaus savivaldybei sako Lilija Milašienė ir jos antakalniečių bendruomenė.
Senelio istorijos paieškos Liliją atvedė iki aiškesnio supratimo savo rolės dabartiniame mieste. Trečioji ir paskutinė dokumentikos apie Vilnių ir vilnietiškumą dalis.
Pasakojimo autorė Martyna Šulskutė, garso režisierė ir muzikos kompozitorė Kata Bitowt.
NARA tinklalaidės archyve raskite pirmas dvi dalis.
Epizodą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Palaikykite mūsų darbą: https://www.patreon.com/naralt

Dr. Ieva Jusionytė: „Demokratijos išlikimas JAV nėra savaime suprantamas“ (YouTube interviu)

Įtampa Jungtinėse Valstijose užaugo iki to, kad į Kapitolijaus pastatą Donaldo Trumpo rėmėjai įsiveržė jėga. Vienas jų atsinešė konfederatų vėliavą. Penki žmonės žuvo.
Susisiekėme su penkiolika metų Valstijose gyvenančia mokslininke Ieva Jusionyte, siekdami geriau suprasti dabartinę šalies būklę.
Tai yra pirmasis interviu specialiai NARA „Youtube“ kanalui.
Klausytojų prašymu, dalinamės juo ir podkastų platformose.
Ieva Jusionytė yra antropologė, aprašiusi gaisrininkų ir paramedikų darbą prie JAV-Meksikos sienos, o šiuo metu tirianti JAV ginklų prekybos ir kultūros įtaką Meksikai. Jos tekstai publikuoti „The Atlantic“, „LA Times“ ir „The Guardian“, o jos knyga „Threshold: Emergency Responders on the U.S.-Mexico Border“ pernai pripažinta geriausia JAV darbo antropologų asociacijos knyga.
Ieva Jusionytė dėsto Brown universitete Rhode Island’e, o anksčiau dėstė Harvardo ir Floridos universitetuose. Su ja kalbasi NARA tinklalaidės redaktorius Karolis Vyšniauskas.
Interviu įrašytas sausio 15 d.
Epizode skamba Vitalijos Glovackytės muzika.
Palaikykite podkastą: https://patreon.com/naralt

Mano tėtis, Sausio 13-osios budėtojas

Praėjus 30 metų nuo nakties, kai Lietuva įtvirtino nepriklausomybę, bet prarado keturiolika ją gynusių žmonių, dukra ir tėtis pirmą kartą susitiko pasikalbėti apie tą laiką.
Bertos Tilmantaitės interviu.
Plačiau ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/mano-tetis-sausio-13
Palaikykite mūsų darbą: https://www.patreon.com/naralt
 

Apie draugystę. Kalbasi Andrius Jančiauskas ir Berta Tilmantaitė

Artima draugystė gali atstoti partnerį ar net šeimą. Žurnalistė Rhaina Cohen spalio gale žurnale „The Atlantic“ klausė, kas, jeigu draugystė, o ne santuoka būtų gyvenimo tikslas. Galbūt dabartinės visuomenės normos, pagal kurias esame skatinami siekti santuokos ir vaikų yra klaidingos – ir vietoj to turėtume prioritetizuoti draugystę?
Bet kas, jeigu stiprių draugysčių užmegzti nepavyksta?
2020-ieji buvo metai, kai daugelio mūsų ryšiai su draugais sutrūkinėjo dėl fizinio atstumo. Dėl to paskutiniame metų epizode kviečiame permąstyti, kodėl mums reikalingi draugai, ką draugystė duoda ir ką atima.
Įraše kalbasi mūsų klausytojams gerai pažįstami žurnalistė Berta Tilmantaitė ir psichologas Andrius Jančiauskas. Jiedu yra seni draugai, sukūrę tvirtą ryšį ir gebantys analizuotį draugystę remdamiesi ir savo pačių pavyzdžiu.
Palaikykite NARA žurnalistiką: https://www.patreon.com/naralt
Iliustratorės autorė: Ula Rugevičiūtė Rugytė

Kai širdis pilna, duodama ji netampa skurdesnė. Susitikimas su Ieva Krivickaite

„Tyla yra tokia nuostabi, kad tik už ją gražesniais žodžiais vertą ją griauti“, – savo tėčio mintį prisiminė Ieva Krivickaitė. Ji nuo paauglystės teikia pagalbą sergantiems ir skurstantiems vaikams.
 
Dėkodami, kad trečius metus įsileidžiate mūsų tinklalaidę sugriauti jūsų tylos, dalinamės Ievos ir NARA žurnalistės Bertos Tilmantaitės susitikimu.
 
Gero klausymo ir gražių švenčių.
 
Fotografijos ir daugiau informacijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/ieva-krivickaite
 
Palaikykite mūsų darbą: patreon.com/naralt 

Konfliktas dėl Kalnų Karabacho. Regina Jegorova-Askerova suteikia kontekstą.

Kalnų Karabacho konfliktas buvo viena pagrindinių geopolitinių temų 2020-aisiais, bet jos ištakos siekia kur kas seniau. Su abiejų konfliktuojančių pusių – Azerbaidžano ir Armėnijos – moterų organizacijomis dirbanti Regina Jegorova-Askerova paaiškina, nuo ko konfliktas prasidėjo ir kodėl ji netiki paskelbtų paliaubų ilgaamžiškumu.
Su ja kalbasi Berta Tilmantaitė.
Išrašytas interviu ir fotografijos: nara.lt/lt/articles-lt/kalnu-karabachas
Epizodą rėmėjai: Aktyvių piliečių fondas
Palaikykite NARA podkastą: patreon.com/naralt 

Vilnius – dovana, mums atitekusi netyčia

Antrojoje garsinės dokumentikos apie Vilnių dalyje dvi mokslininkės Rasa Antanavičiūtė ir Jurga Jonutytė analizuoja miesto atmintį. Ilgą laiką buvę mažuma, šiandien lietuviai sudaro daugumą Vilniaus gyventojų. Bet ar jie turėjo galimybę pažinti įvairią miesto istoriją?
„Vilnius yra pakankamai tragiško likimo erdvė. Tai kad miestas neturi atminties savo gyventojuose, yra rimta trauma ir miestui, ir gyventojams. Nes tu nesijauti mieste kaip namie“, – sako menotyrininkė dr. Rasa Antanavičiūtė.
Nepakankamas miesto pažinimas, jos teigimu, yra viena iš priežasčių, kodėl reikalingas Vilniaus miesto muziejus – nauja institucija, kuri lankytojams atvers duris 2021-aisiais. Rasa Antanavičiūtė su komanda jį vysto ir ruošia pirmąsias parodas.
Per Antrąjį pasaulinį karą ir sovietmetį buvo pakeista ne tik Vilniaus sudėtis – buvo pakeisti ir maršrutai, kuriais senieji gyventojai vaikščiojo. Į miestą atvyko gyventojai iš Sovietų Sąjungos ir Lietuvos provincijos. Tuometinei valdžiai buvo patogu, kad jie nieko nesužinotų apie miesto istoriją, net jeigu norėtų.
Vytauto Didžiojo universiteto filosofijos daktarė Jurga Jonutytė kartu su komanda tyrė, kaip Vilnių savo namais pavertė skirtingi šio miesto gyventojai. Ji ir kolegos sąmoningai atsiribojo nuo Vilniaus romantizavimo ir norėjo pažinti, kaip miestas atrodė darbininkams, kitiems žmonėms, kuriems Vilnius visų pirma buvo išgyvenimo, pastangų vieta. Dabar Jurgai toks miesto patyrimas – nemitologizuotas, sunkiai verbalizuojamas – yra įdomesnis nei plačiau nušviesta didingojo Vilniaus istorija. Jų tyrimas vis dar vyksta, bet ji sutiko pasidalinti dalimi surinktos informacijos.
Su Rasa Antanavičiūte ir Jurga Jonutyte kalbasi antropologė Martyna Šulskutė. Tai yra antroji trijų dalių dokumentikos dalis.
Palaikykite NARA: patreon.com/naralt

Prisimenant Ireną Veisaitę. 2018-ųjų vasaros interviu.

Penktadienį pranešta, kad mirė profesorė Irena Veisaitė – žmogus, savo istorija įkūnijęs epochą. Jai buvo diagnozuotas koronavirusas ir pneumonija. Dalinamės 2018-ųjų NARA interviu su ja.
Palaikykite mūsų žurnalistiką: https://www.patreon.com/naralt